Juozas Rimkus - Lietuvos Respublikos Seimo narys

„Didžiuojuosi, kad esu kilęs iš valstiečių, nes būtent valstiečiai Lietuvai išsaugojo  kalbą, kultūrą, tradicijas ir papročius.“

 AKTUALIJOS

DĖL BENDRAVIMO GALIMYBIŲ

Rinkėjų poreikis susitikti su Seimo nariais auga. Dažnai esame kviečiami į įvairius renginius valstybinių švenčių ar vietos bendruomenių progomis. Aš, išrinktas Kelmės – Šiaulių rinkimų apygardoje, siekiu bendrauti, išgirsti kiekvieną mūsų apygardos gyventoją, stengiuosi patarti ir pagal galimybes spręsti opius klausimus. Reikia pripažinti, kad galimybės labai ribotos: antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais turiu dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiuose bei komisijų ir komitetų veikloje. Tik sąžiningai dirbdamas Seime galiu apčiuopiamai prisidėti prie mums visiems svarbių problemų sprendimo. Atstumas nuo tiesioginės darbo vietos – Seimo - iki Kelmės savivaldybės yra 220 km.; iki tolimiausios apylinkės - dar 70 km., taigi tolimi atstumai labai sąlygoja tiesioginio bendravimo galimybes.

Kelmės - Šiaulių rinkimų apygardoje yra 50 apylinkių, o tai yra net 10 apylinkių daugiau, nei buvo praėjusioje kadencijoje. Padidėjusi rinkimų apygardos teritorija, aktyvi veikla LR Seime, dideli atstumai verčia aktyviai naudotis populiaria galimybe - bendravimu elektroninėje erdvėje. Maloniai prašau apsilankyti LR Seimo nario Juozo Rimkaus puslapyje http://www.juozasrimkus.lt ir kreiptis rūpimais klausimais. Jūsų klausimai bus išnagrinėti ir jums pateikti kvalifikuoti atsakymai. Minėtais adresais taip pat maloniai priimsiu kvietimus į įvairius renginius, susitikimus su rinkėjais. Kvietimuose būtina nurodyti darbotvarkę ir išdėstyti pagrindinius klausimus.

Primenu, kad norintys susitikti tiesiogiai, gali atvykti į Kelmės rajono savivaldybės 108 kabinetą ( I aukštas) kiekvieną pirmadienį 9 – 12 val.
Seimo nario padėjėja Janina Skeberdienė šiame kabinete priima kasdien 8-17 val., išskyrus atvejus, kai išvykstama į renginius.

 Lietuvos Respublikos Seimo narys Juozas Rimkus

Nelengvam pusmečiui pasibaigus


Grįžti į peržiūrą

2017-08-30




Seime nuskambėjęs Lietuvos Respublikos himnas skelbė pavasario sesijos, kuri sumavo 62 - jų plenarinių posėdžių, per 420 priimtų teisės aktų, darbų pabaigą. Prabėgo tikrai labai įtempto laiko pusmetis. Teko ne tik priprasti prie naujo, kitokio gyvenimo ritmo ir tempo, kelionių iš Kelmės į Vilnių, bet svarbiausia, gebėti ir suspėti laiku ir tinkamai atlikti Seimo nario pareigas, orientuotis ir priimti sprendimus. Net Seimo senbuviai sako, jog tai buvo viena sunkiausių sesijų, kiek jiems tenka prisiminti, nes buvo pradėti darbai, kurių kitų kadencijų Seimas net nedrįsdavo imtis. Tai seniai visuomenės laukiami įstatymai mažinti atskirtį, pažaboti korupciją, gaivinti ekonomiką. Tai sprendimai, nuo kurių priklauso tolimesnis valstybės išgyvenimas ir kurių vilkinti daugiau nebegalima.
Reikia pripažinti, kad užsibrėžti „valstietiški“ tikslai, darbo stilius, netradiciniai sprendimų priėmimo būdai labai daug kam nepatinka. Viešojoje erdvėje tai labai akivaizdu.
Visi žinome, kokio pasipriešinimo sulaukėme. Visada stiprino jūsų, gerbiami rinkėjai, palaikymas, raginimas dirbti nesidairant į šalis, nekreipiant dėmesio į neadekvatų pasipriešinimą ar apkalbas, neatidėliojant spręsti uždelstas problemas. Guodė tai, kad jūs matote, kas tikra, ir atskiriate grūdus nuo pelų. Tai stiprina ir skatina pokyčius, kurių visuomenė tikrai laukia.
Labai taiklus ir įsimintinas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio posakis: „Mes privalėjome ateiti į valdžią, kad turėtume teisę kalbėti... kad padarytume tuos darbus... Labai atsiprašome, bet dirbsime“.
LVŽS pažadai pavasarinėje sesijoje iš tikrųjų kelią skynėsi labai sunkiai. Kad pasiektume laukiamų rezultatų, teko pasitelkti išmintį, politinį įžvalgumą. Šiandiena drąsiai tvirtiname, kad gyventojų lūkesčių neapvylėme: pagrindinės nuostatos, reikalingi sprendimai pradėti įgyvendinti.
Vienas svarbiausių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pažadų rinkėjams - aukštojo mokslo reforma. Situacija šioje srityje nedovanotinai uždelsta ir akivaizdi. Juk nepatenkintos visos šalys: studentai nepatenkinti studijų kokybe; akademinė bendruomenė nusivylusi mažais atlyginimais; visi piktinasi vyriausybės neveiklumu; valstybės vadovai - aukštojo mokslo sistema, kuri kasmet reikalauja didelių finansinių išteklių, o norimo rezultato nesulaukiama.
Seimo LVŽS frakcijai pradėjus diskusijas su universitetų vadovybėmis, mokslo valdymo struktūromis, asmeniškai pasigedau valstybinio šių institucijų atstovų požiūrio. Maniau: kas daugiau, jei ne universitetų akademinė bendruomenė, mokslinis branduolys galėtų kvalifikuotai, pagrįstai, įtikinamai pateikti Seimui ir Vyriausybei pertvarkos modelį? Deja, išryškėjo individualus matymas tik iš „savo varpinės“ pozicijų. Todėl Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministrei, Seimo nariams teko labai pasistengti ir įtikinti universitetų bendruomenes pertvarką vertinti plačiąja prasme, mąstant valstybiškai. Tik bendromis pastangomis Seime buvo priimti pirmieji teisės aktai, leidžiantys pradėti reformą. Labai tikiu, kad ši uždelsta pertvarka duos apčiuopiamų vaisių. Suprantama, procesas bus pakankamai ilgas, tačiau pati situacija diktuoja sąlygas: reikia veikti darniai ir greitai, vengiant klaidų. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad pradėjome labai svarbų darbą, kurį kitų kadencijų Seimas paprasčiausiai aplenkdavo.
Šios sesijos metu Seimas pradėjo įgyvendinti alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą. Pasipriešinimas šio įstatymo pakeitimams buvo ganėtinai rimtas ir atkaklus. Ne paslaptis, kad alkoholio gamybos ir prekybos lyderiai dosniai remdavo renginius, net kai kurias politines partijas, mainais už „nematymą“, kaip degraduoja visuomenė, jaunimas. Todėl priimant įstatymo pataisas sulaukėme įvairių staigmenų, organizuoto nepasitenkinimo, spaudimo. Reikia pasakyti, kad Lietuvos blaivybės kelyje tai yra tik pati pradžia. Laukia visas „paketas“ priemonių švietimo, kultūros, prekybos sferose. Tiesiog privalome išmokti linksmintis kitaip, gyventi blaiviai mąstančioje, sveikoje visuomenėje. Pirmieji žingsniai padaryti, ir tais mažais žingsneliais džiaugiamės. Smagu lankytis tose savivaldybėse, kurios atsisakė alkoholio švenčių metu, pokyčiai akivaizdūs ir raginantys kitus nesustoti. O juk tai turėjo būti padaryta bent 10 metų anksčiau. Lietuva turi keistis. Už tai esame atsakingi visi.
Dar vienas pažadas savo rinkėjams buvo Prezidentės vetuotas Darbo kodeksas. Reikia pripažinti, kad per pusę metų iki liepos 1 dienos (tiek laiko tegalėjome sau leisti), reikėjo peržiūrėti daugybę Darbo kodekso straipsnių, o svarbiausia, suderinti juos Trišalėje sutartyje. Esminiai pažadai buvo įvykdyti. Žinoma, visada norisi geriausio rezultato, tačiau geriausi sprendimai atsiranda bendroje veikloje, kai darbuotojų profsąjungos, darbdaviai ir valdančioji dauguma susitaria. Nemažai įstatymo nuostatų išliko be žymesnių pakeitimų, „simboliškai pagludintais kampais“, bet derybose svarbiausia yra sutarimas, todėl Trišalėje taryboje priimti sprendimai turi būti vertinami bendrai viso kodekso apimtimi. Vienoje srityje nusileido darbdaviai, kitame įstatymo straipsnyje - darbuotojų profsąjungos. Tik keletą įstatymo nuostatų, dėl kurių nepavyko susitarti, Seimas patvirtino balsavimu pagal savo supratimą ir tarptautinę praktiką. Tobulėjimui ribų nėra, dažnai gyvenimo pokyčiai verčia keistis, todėl visada galima sugrįžti ir atsižvelgiant į realybę, ieškoti geriausio varianto.
Didelio visuomenės susidomėjimo sulaukė miškų urėdijų reforma. Susitikimuose su gyventojais teko atsakyti į daugelį klausimų: kas valdo valstybinius miškus; kodėl tokie dideli valdymo kaštų skirtumai tarp privačių miškų ir valstybinių; kodėl ši visuomenės dalis gyvena išskirtinėmis sąlygomis geriau negu kitų profesijų atstovai; kodėl toks neefektyvus valstybinių miškų valdymas? Visiems aišku, kad valstybė savo turtą turi saugoti ir kontroliuoti. O kaip nutiko? Tai buvo dar vienas „valstybė valstybėje” pavyzdys. Su niekuo nesiskaitymo pavyzdys. Deja, kai kurie politikai, nepaisydami nenuginčijamų argumentų, akivazdžiai demonstravo prielankumą buvusiai sistemai, ignoruodami visuomenės daugumos nuomonę. Džiugina, kad Seime pakako susiklausymo ir valstybinių miškų pertvarka atiduota į Vyriausybės rankas. Labai tikime, kad reforma vyks sklandžiai ir patikimai. Sąžiningai ir dorai dirbantys miškų sektoriaus specialistai neturi ko baimintis - į jų meilę miškui, gamtai tikrai niekas nesikėsina. Anaptol, jų žinios ir patirtis labai reikalingos išsaugant visų mūsų turtą_- valstybinius miškus. Džiaugiamės galėdami eiti kartu tuo keliu, kuriam pritarė visuomenė.
Šioje sesijoje tarp prioritetinių buvo vaiko teisių apsaugos problema. Priimtos Civilinio kodekso pataisos, užtikrinančios vaikų saugumą šeimose, skatinančios pozityvius vaikų auklėjimo būdus. Siekiama paspartinti vaikų globos ir įvaikinimo procedūras.
Pakeistas Lobistinės veiklos įstatymas. Tai leis užtikrinti šios veiklos viešumą, skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai.Visuomenė labai palankiai įvertino pertvarkas „Lietuvos geležinkeliuose“, „Automobilių kelių direkcijų“ reformą, atsisveikinimą su „Registrų centro“ ir kitais „nepakeičiamais“ vadovais. Svarstėme valstybės įstaigų ir įmonių vadovų, biudžetinių įstaigų vadovų rotacijos įvedimą. Priimti sprendimai skatins didesnę atsakomybę ir darbo kokybę. Per šį laikotarpį pavyko stabilizuot ir gerokai sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas. Svarbiausia, tai padaryta neskausmingai, be didelių intrigų ir ilgų svarstymų, neigiamų emocijų. Šioje sesijoje atnaujintos Nacionalinio saugumo ir Nacionalinės energetikos strategijos.
Visų darbų suminėti neįmanoma. Dažnas pilietis, besidomintis Lietuvos politika, pastebi, kad šio Seimo, šios Vyriausybės programa yra labai ambicinga, siekianti žymių pertvarkų ir rezultatų. Pavykus sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus,visuomenė pajus realius pokyčius. Džiaugiamės nuoširdžiu visuomenės palaikymu.
Reikia pripažinti, kad vykdant tokios didelės apimties programą, neišvengta ir neigiamų emocijų. Keičiant nusistovėjusias gyvenimo nuostatas, sulaukta daug priešiškumo.Visų, skleidžiančių negatyvą, norėčiau paklausti: kiek asmeninių įsipareigojimų sau per pusmetį įvykdėte? Prabėgo tik pirmasis Seimo darbo pusmetis. Minėtų darbų pradžia pareikalavo nemažai pastangų ir laiko. Ateityje laukia dar daug sunkių užduočių ir sprendimų, kuriems, manau, bus susitelkta darniau. Dar kartą nuoširdžiai kviečiu kiekvieną pilietį prisidėti prie pokyčių Lietuvoje. Jūsų nuomonė ir Jūsų balsas yra svarbūs. Tikiu, jog Seimo darbo rezultatai ir besikeičiantis gyvenimas užlygins nesusipratimų duobes.
Juozas Rimkus
Lietuvos Respublikos Seimo narys



Grįžti į peržiūrą


Feed

2017-03-08

Patyčių skleidėjams turi būti taikomos sankcijos

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl šalies žiniasklaidoje įsivyravusios patyčių antikultūros. Žurnalistai ima viešai žmones žeminti. Kai kurie jų,...   Daugiau




Feed

2017-03-08

Vyriausybės programos priemonių planas bus paskelbtas iki kovo 13 – sios

Vasario 27 – ją Vyriausybės rūmuose susitiko valdančiosios koalicijos (valstiečių - žaliųjų ir socialdemokratų) parlamentarai. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė Vyriausybės Programos...   Daugiau




Jūsų komentaras

 

Feed

2017-01-24

Būtina veikti nedelsiant

Bėgant laikui po rinkimų, susiguli mintys, dėliojasi darbai, formuojasi nuomonės... Būsiu atviras: dažnai LVŽS frakcijoje Seime, privačiuose pokalbiuose su gyventojais svarstėme, kaip dirbti šią kadenciją....   Daugiau




Feed

2017-01-24

Perduotas vadovo vairas

Sausio keturioliktąją įvyko LVŽS Kelmės skyriaus ataskaitinis – rinkiminis susirinkimas. Dabartinis Lietuvos Respublikos Seimo narys Juozas Rimkus vairą perdavė naujajam pirmininkui – ūkininkui ir...   Daugiau




 

 

Feed

2017-08-29, 16:30

Premjeras S. Skvernelis: pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui – papildomi 483 mln. eurų

Kitais metais pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui Lietuvoje bus skirta tiek valstybės lėšų, kiek niekad nebuvo skirta anksčiau. Su planuojama papildoma beveik pusės milijardo eurų injekcija bendra šiam...   Daugiau




Žvyrkelių asfaltavimas
  Lietuvos automobilių kelių direkcija siekia, kad Lietuvos keliai tarnautų visuomenei, būtų saugūs ir gerintų susisiekimą. Siekdama šio tikslo, Kelių direkcija sudarė žvyrkelių, kurie bus asfaltuojami 2018–2020 metais, sąrašą.
  1009 kilometrai asfaltuojamų žvyrkelių parinkti pagal specialias metodikas.
  Kelių direkcija, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, savivaldybių prašymus ir išanalizavus esamą situaciją sudarė aiškius asfaltuotinų ruožų atrankos kriterijus, įtraukdama į planavimo procesus ir savivaldybes. Stengiantis kuo efektyviau ir racionaliau naudoti valstybės lėšas, buvo sudaryta  prioritetinė žvyrkelių ruožų asfaltavimo eilė.
  Pagal gyvenviečių teritorijose esančių asfaltuotinų žvyrkelių ruožų atrankos metodiką, ruožai buvo atrenkami remiantis šiais kriterijais: gyventojų skaičiumi, eismo intensyvumu (aut./parą), visuomenės prašymais ir pan.
  Pagal asfaltuotinų valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų tarp skirtingų kelio dangų („zebrų“) atrankos metodiką, kriterijai buvo šie: ar numatomame asfaltuoti kelyje yra viešojo transporto maršrutai, ar išasfaltavus žvyrkelį suintensyvės eismas, ar pagerės lankytinų vietų pasiekiamumas, eismo intensyvumas (aut./parą) ir t.t.
  Galutiniame žvyrkelių ruožų asfaltavimo prioritetiniame sąraše ruožai kiekvienai savivaldybei išdėstyti prioriteto tvarka pagal gautų balų sumą ir bus įgyvendinami pagal finansavimo galimybes.
  Žemiau pateiktame sąraše paryškinti – 2018–2020 m. į asfaltavimo programą patenkantys žvyrkeliai. 

  • Kelmės žemėlapis
    Kelmės žemėlapis
  • Vieskelis_
    Vieskelis_
  • zebrai_2018-2020 Kelmė1
    zebrai_2018-2020 Kelmė1
  • zebrai_2018-2020Kelmė2
    zebrai_2018-2020Kelmė2

Feed

2017-11-16, 16:56

Triukšmas dėl „receptinių vaistų“

Juozas Rimkus Lietuvos Respublikos Seimo narys Triukšmas dėl „receptinių vaistų“ Sulaukiau keleto skambučių dėl šiuo metu populiarios temos apie vaistų pardavimus vaistinėse. Atsakau...   Daugiau