DĖL BENDRAVIMO GALIMYBIŲ

 Norėjau aš deimanto grūdus pagriebti
Nuo žemės, o paėmiau rasą tiktai, 
Norėjau aš laimę ant svieto pasiekti, 
O teko man usnys ir dagių pluoštai…
Norėjau prikalbint prie darbo doringo, 
Prie darbo svarbiausio žmonių kuo daugiau, 
Norėjau ištarti jiems žodį širdingą, 
Bet širdis atšalusias, ledą radau… 
O visgi šiandieną da mislys man mena, 
Kad svieto žmonelių širdies viduryj, 
Gražiausi jausmai, supratimai gyvena, 
Kaip brangūs žemčiūgai giliam vandenyj.

Pranas Vaičaitis